- pramoti
- 2 pramóti 1. tr. Kv sugalvoti, pramanyti: Jis linksmas žmogus kompanijoj, tuo[j] kokią nors kalbą pramo[ja] Ub. Ar jau nė kokios kalbos nebepramójat? Als. Klimkaitis tura vis ką naują pramoti, ką išrasti Prk. | refl. tr., intr.: Prasimoti pelną, t. y. išmislyti J. Ans nėko neprasimos imti po auksiną už mores J. ║ kiek patiekti: Šįryt pašokusi pramojo skubinai pusrytį Žem. Ar nepramosi mums ką užsikąsti? Als. Ani gera šeimininkė: šventėms ką nors pramós Ub. 2. intr. prasimanyti, įsigyti: Ana bi iš ko pramoja ir turia, t. y. prasimano iš sviesto, kiaušinių pelnyti J. | refl. intr., tr. Krt: Pamačyk, lig prasimosiu, t. y. lig pirksiu grūdų, iškepsiu duoną J. Paskolink: prasimósu – atiduosu Ggr. | Prasimósiam sunkius laikus (praleisime, sunkiai versdamiesi) Šts. \ moti; įmoti; pasimoti; pramoti; sumoti; užmoti
Dictionary of the Lithuanian Language.